Tuttu lu jornu di matina e sira
caminava appressu lu suli
cantava lu cori a tuttu chianu
pinsannu chi lu munnu fussi meu.
Sta malasorti nun mi l’aspittava
la genti mi tagliava di mal’occhiu
e nun vulia sentiri ragioni,
ammatula jia dicennu: sugnu saccenti!
Lu judici ormai avia scrittu la sentenza
e ju cunfissau di essiri pasturi.
- ascutatini, ju sacciu leggiri,
fazzu lu picuraru pi bisognu
si mi dumannati un fatticeddu
viditi chi vi rispunnu sempre a tonu.
Amici, ju nun capisciu lu vostru cuntegnu
faciti tanti cosi, ma a mia nun mi circati,
sapiti sulu perdirio lu tempu
si m’avvicinu , vuatri subitu vi girati
pari quasi chi mancu mi canusciti;
sulu mi sentu ‘mmezzu li muntagli
sulu sugnu ‘mmezzu di l’armali
sulu sugnu ‘mmezu li me amici.